priedėvin

príedėvin (dk.) adv., prýdėvin (ž.)

◊ príedėvin (prýdėvin) eĩti (bū́ti) sektis: Mokslas eita vaikuo prýdėvin Pln. Kad vyras iš butos velka laukan, nebė̃r prýdėvin (neina geryn), o šeimynai badas Ggr.

príedėvin (prýdėvin) išeĩti nusmukti, pašlyti: Prydėvin viskas išeis, ka gersi be Dievo meilės Ggr.